Neišsiųstas laiškas Istviko raganai

by HelluvaGirl

Šiandien paskambinai ir paprašei pasakyti Tau ką nors gražaus. O aš kaip tik apie Tave galvojau.

Man nesunku galvoti apie Tave gražius dalykus – truputį didesnis iššūkis sudėti juos į žodžių laivelius ir pasiųsti telekomunikacijų upėmis link Tavo šypsenos.

Aš visada garsiai juokiuosi, kai Tu man skambini. Net tada, kai paviešinu pranešimą spaudai su puse teksto, kurio nebebus galima redaguoti, ir man norisi nusigraužti rankas.

Prisimeni, neseniai Istviko klube sakiau, kad esu mylėjusi taip, kad jau nebesvarbu to žmogaus lytis anei kiti paviršiniai dalykai. Tai galėtų būti ir apie Tave.

Neseniai galvojau, kad niekada nenorėčiau Tavęs įskaudinti. Esi žmogus, kuris gyvenime gavo labai daug rimtų užduočių, išbandymų ir apsivalymo – ir kaip niekas kitas turi daug atkaklumo ieškoti laimės. Noriu prisidėti tik prie šviesių Tavo atradimų.

Ko aš nesitikėjau – tai kad mokysi mane, rodysi mane, kuri buvau kadaise.

Ir kad aš mokysiuos: priimti, suprasti priežastinius ryšius, būti didesne savo Meile, o ne painiotis smulkmeniškuose aplinkybių vertinimuose. Kad Tau dalyvaujant turėsiu vieną kitą tamsų atradimą apie save ir mokėsiu apie tai kalbėti.

 

 

 

Facebooktwittergoogle_pluspinterestmailFacebooktwittergoogle_pluspinterestmail
twitterpinteresttwitterpinterest