Laiškas be kreipinio

by HelluvaGirl

Ką tik, jutube ieškodama lietuviškos muzikos, įsijungiau Tavo ir jos dainą. Gal žmogus pastatytas iš garsų, kvapų, norų ir prisiminimų; gal iš tiesų mumyse labai lengva ištrinti chronologines ribas, sujudinti kai ką pamatinio, kad taip staiga, akivaizdžiai be prasmės priešintis mano pilvas susigniaužė nuo galingo prisiminimo. Kaip mudu susitikome, pažinome vienas kitą; kokie buvome žavingi, kūrybiški, išalkę pojūčių, patirties, įkvėpimo; kaip melavome žmonėms, kaip nesijautėme blogi, kaip svilinome save žinojimu to, ko nežinojo niekas kitas. Gyvenimas susideda iš ciklų. Sutikusi Tave ir Tavo pasaulį, vėl nėriau į bohemą - tai buvo taip nesveika ir taip malonu! Šiandien supratau, kad daugelį savo - ir Tavo - žingsnių vertindama kritiškai, aš esu labai dėkinga, kad Tave sutikau, kad pažinau pakraštį Tavo pasaulio, kad mums buvo taip įžūliai gera gyventi ir kad visada, klausydamasi Tavo balso, šypsosiuosi, pridėdama dar vieną skirsnį į savo neparašytą knygą. Myliu savo gyvenimą, kuriame buvai ir Tu. Su hedonizmo nuodėme ir visada rizikingu, visada kažkiek egoistiniu siekiu tapti tuo didesniu savimi, kuris buvai sumanytas.Facebooktwittergoogle_pluspinterestmailFacebooktwittergoogle_pluspinterestmail
twitterpinteresttwitterpinterest