Cat Fight

by HelluvaGirl

Kai pirmą kartą įėjau į dabartinį savo butą, pajutau keistą kvapą. Maniau, taip trenkia tik senų atsiskyrėlių landynės, kuriose nuolat trinasi katės.

Derindama visus kitus nuomos klausimus, paprašiau, kad buto šeimininkas būtinai išplautų kilimus, nes man nepriimtina gyventi kačių šlapimo aromate, nors ir už nedidelę kainą. Maža ką, gal tas menininkas, kuris ten anksčiau gyveno, jas augino?

Vėliau su Pija vis ateidavome į tą kiemą pasisupti ir aš matydavau kates, veltėdiškai besitrinančias po kiemą, akivaizdžiai nuobodžiaujančias, net kiek ciniškais snukiais besidairančias į žmones. Nieko dieviško, nieko egiptietiško ir jurgaivanauskaitiško. Net vaikų smėlio dėžė, ir ta buvo prišikta kačių.

Antrą kartą į savo naują butą pakliuvau vakar, kur turėjau pasiimti raktus, apžiūrėti šeimininko padarytus naujinimus ir – svarbiausia – sužinoti, kiek namų kvapui padėjo kilimų išplovimas.

Nežinau kodėl, bet šeimininkas buvo išdažęs tik dvi svetainės sienas. Supratau, kad visa kita padaryti teks pačiai.

O tvaikas pasitiko toks, kad po pusvalandžio skaudančia galva susvyravau prie miegamojo palangės, dairydamasi, kur čia vimtelėjus. Visą tą laiką breinstorminau, iš kur atsirado dar baisesnis kvapas nei buvo anksčiau.

Pamažu man ėmė fokusuotis štai koks detektyvas: butas tai pirmame aukšte. Langai su grotomis. Jie buvo praverti, kad butas vėdintųsi. Juk katės… jos moka aukštai šokinėti. Jos įlipo pro langus ir primyžo į mano butą. Pasižymėjo teritoriją. Ir jos ten eis visą laiką, nes jas traukia savas kvapas. Negalėsiu atsidaryti langų – visų pirma, negalėsiu ten gyventi. Visi litai sumokėti, laiko ieškotis kito buto nebėra…

Nekastruotos šlykštynės palieka tokį tvaiką, kurio dantimis neišgramdysi.

Taip ir matau tas gyvates, besirangančias pasieniais ten, kur miegosiu aš su savo vaiku… Velnio išperos, sukančios savo analinius ritualus.

Taip ir matau tai vykstant paralelinėje tikrovėje greta manosios – švarios, nesmirdinčios, vis dar gražiuose namuose be pelėsio, parūdijusių grotų ant langų ir nekviestų svečių mano teritorijoje.

Pasakiau, kad savaitgalį remontuosiu, o tada šeimininkas turi pritaisyti ant langų tinkelius. Ir pakeisti kilimus, nes jokie plovimai čia nepadės.

Šiandien, nešdamasi per kiemą ilgas geležines kopėčias, sutikau vienas tokias klastingas žalias akis. Abi labai priešiškai viena į kitą žiūrėjom, o paskui aš piktai sušnypščiau.

Bute dažiau sienas, atsidariusi visus langus. Kartais apsidairydavau, pasijutusi stebima. Pasiruošusi kautis. Įdomu, ar lengva pasmaugti katę? Ar greičiau ją pribaigčiau, nusukusi sprandą?

Dažiau sienas ir galvojau, kad su Edgaru Alanu šiandien turėčiau žymiai daugiau šnekos, nei mokydamasi pirmame kurse…

 

 

Facebooktwittergoogle_pluspinterestmailFacebooktwittergoogle_pluspinterestmail
twitterpinteresttwitterpinterest