Dingęs poustas nutarė atsirasti :)

by HelluvaGirl

Rašiau priešpaskutinę dieną Bankoke. Paskui, maniau, ištryniau. Et voila - dabar atsiranda tai, ką rašiau svajodama apie šiandien. Laikas toks susipynęs... *** Trečias kartas Bankoke per pastaruosius 2,5 metų. Guliu viešbučio lovoje, geriu chemikalinę rūgščią kavą, šeima su kompanija Kinų kvartale ieško aukso (tiesiogine prasme - draugai nutarė Tailande įsigyti vestuvinius žiedus). Kai buvome čia pirmą kartą, daugiausia fotografavom lūšnynus. Dabar gi galiu sau leisti vieną dieną niekur neiti, nes visos įdomesnės vietos aplankytos, o išėjusi fotkinu tik ką nors konceptualaus - užrašus, kokią įdomesnę situaciją... Dokumentuoti nebėra ko, nuotraukų ir taip šimtai. Taip pat atsisukau į urbanistinį peizažą, tą kitą Bankoką, sutraukiantį tūkstančius farangų dirbti betono džiunglėse. Žiūriu į šimus dangoraižių ir galvoje netelpa, kad kiekviename jų - tūkstančiai darbo vietų, ir visos jos užpildytos... Ką gi, visi konceptai subinėn, nes vakar sugebėjome ištrinti pirmosios dienos BKK kadrus. Grrr. Na, palauksiu, kol grįš namo hakeris, gal pavyks kažkaip susigrąžinti. Vakar supratau, kad vienintelis būdas apsipirkinėti gyvenant tokiame mieste - pirkimai online, nes nuėjus į kokį šešiaaukštį Siam Paragon tiesiog nesuvoki, kada įmanoma paragauti visko, kas parduodama ir kvepia, kada spėti užsukti į visas tviskančias parduotuves, kuriose, patikėkit, yra tokių gražių dalykų... Po Chiang Mai Night Bazaar'ų visgi susimąsčiau, kodėl mes ten tiek laiko gyvenome. Na, taip - bijojau Bankoko purvo, triukšmo ir atstumų, o bet tačiau gerai, kad turime čia tas kelias paskutines dienas - visiškai kitokie miesto dažniai, atmosfera, žmonės... Chiang Mai gyvenome palyginus it kaimelyje, o aš, kaip žinia, miesto mergina. Tiesa, ilgiau čia pasilikti vis tiek turbūt nenorėčiau. Man patinka grožiai, man patinka gyventi gerai. Ir, nors Bankokas savo įvairove ir kiekiais turbūt panašus į kokį Niujorką (jame dar nespėjau apsilankyti, tad čia viso labo paspėliojimai), kontrastai šiame mieste tarp spindesio ir skurdo mano sąžinei sunkiai pakeliami. Šalia elgetų sudarkytais kūnais ir jų kūdikių, nakvojančių gatvėse, stūkso prekybos ir pramogų centrai, kuriuose moterys tobulomis šukuosenomis avi lubutenus. Tai yra tokia nesutaikoma perskyra, kad, tiesą pasakius, aš nenoriu jos liudyti. Turtingieji ir jų gyvenimo būdas čia garbinami, bet didžioji dalis populiacijos skursta ir nemanau, kad čia kada nors bus vidurinioji klasė. *** Kaip gera būti tai mačius, kaip lengva, kai turi drąsos viską mesti ir iškeliauti. Rekomenduoju visiems nenuoramoms, bet - būtinai suvokiantiems, kad ne visur rasit Daniją ir ne visur bus penkios žvaigždutės... Ir kad tai yra žiauriai gerai 🙂Facebooktwittergoogle_pluspinterestmailFacebooktwittergoogle_pluspinterestmail
twitterpinteresttwitterpinterest