Dekupažas!!!
Vos tik pagalvojau, kaip seniai negavau dovanų, ir Jis lyg perskaitęs tą mintį vieną vakarą parėjo su knyga apie dekupažą. Lyg ir galvojau kažkada pabandyti, bet būtų pasibaigę taip pat kaip su prancūzų kalba arba joga, arba gėlių auginimu, arba…
Žodžiu, perskaičiau. Viskas gan paprasta, galvoju, apsieisiu be kursų. Tiesa, knygoje buvo įdėtas kvietimas į praktinę pamokėlę knygyne, kur tesugebėjau išstovėti iki servetėlių karpymo (vitaminų trūkumas ir badas), bet vakar vakare jau rinkomės priemones ir daiktus dekupažuoti.
Apie pačią Rimos Aidietės knygą galiu pasakyti – puiki. Labai paprastai, fainai, suprantamai parašyta, o ir pati autorė, matosi, simpatiškas ir nesusireikšminęs žmogus, kiek spėjau jos paklausyti knygyne.
Atvirai kalbant, pasijutau kaip provincialė, kai Ermitaže dėdė su darbiniu kombinezonu, pamatęs mano vežimo turinį, tarstelėjo: “O, jau, matau, mergina dekupažui kažko ieško, dėžučių vežasi”. Na, tikrai, dekupažuoti bandau turbūt paskutinė Lietuvoje (priemonių šiam užsiėmimui pilna visur!), bet geriau vėliau negu dar vėliau.
Taigi, pradžiai pabandžiusi nedidelius foto rėmelius jau baigiu ir servetėlių dėžutę, bet kaip man nepatinka, kad aižiklį užlakuoti galima tik po 72 valandų! Man visada norisi pradėti, pykšt ir pabaigti. Nemiliu laukti
Žodžiu, nuotraukos – antradienį trečiadienį, o aš einu terliotis, kol Pija nepabudo
Gerai, Tavo žodžių įkvėpta, lendu į Google ieškoti žodžio “dekupažas” paaiškinimo. Jau supratau, kad tai nevalgoma ir turi kažką bendro su dėžutėmis:).
Hahahaha…
Dekupažas buvo vadinamas skurdžių menu XVII a., nes kas negalėjo įsigyti prabangiai ištapytų baldų, ant paprastos medienos klijavo paveiksliukus ir užlakuodavo. Taip ir Džiokondą galima turėti
Jei “aižiklis” yra sendintojas, tai žinok jų būna ir tokių kur užtenka valandą palaukti. Bent jau kai mes dekupažavom, tai nelaukėm tiek valandų tikrai. Beje “SBA idėjos namams” irgi užsivežė medinių nelakuotų daikčiukų, padėklų, dėžučių ir pan. Geresnės kokybės ir pigesnės nei spec parduotuvėse, nes ten dažniausiai tokios plonos, vos ne popierinės dėžutės…
Kažkaip paskaičiau ir galvoju reikėtų ir man vėl pabandyti…
Tai reikės man gytis to greitesnio sendintojo (naudoju dvikomponentį, man gražiau suaižo).
Reikia daryti dekupažo workshop’ą
Ai, Milda, esmė ta, kad aižiklį vieną ant kito galima lakuoti greitai, kai nudžiūva, tik jau tą galutinį užlakavimą viso daikto ant konkretaus mano turimo aižiklio galima po trijų parų.
Žinau vieną dekupažo reikmenų parduotuvę Švitrigailos g. prie Vilpros. Sėkmės, lauksiu nuotraukų
Senas Naujas, ten ir buvau
Vaje, nesakyk, kad ir tu pakibai.. :/ Man tai tokia mada, kad net nebeskanu daros.
Tavo fraze”Geriau veliau nei dar veliau” man primine viena is juokingu nesusipratimu : kai tu mane pasveikinai su gimtadieniu geguzes menesi, maniusi kad pavelavai tik pora dienu. tada ta fraze ir parasei… O pavelavai (gal netgi paskubejai) beveik puse metu…
turiu tokia pat knyga, o dekupazuoti pradejau tikrai kad paskutine pasaulye – siais metais, o tiksliau pries menesi
bet taip itrauke! esu padarisu ti k du darbelius, bet ideju mano galvoj!!! gaila negalejau prisijungti prie “1001 ideja dekupazui” knygos pristatymo. tenka mokytis paciai, tiesa akrta buvau SIlver city kursuose, labai gerai paasikina. nors pati parduotuve nelabai patinka, daug nekokybisku prekiu.
Sekmes!