26tos savaitės pabaiga…
Dar neseniai beviltiškai kėliau klausimą, kodėl vai kodėl Dievas davė 9, o ne 6,5 nėštumo mėnesių. Dabar jau žinau kodėl: kad pasidarytų giliai dzin, koks bus vaiko vardas, ar jis derės prie pavardės, kokio briando smėlinukus labiau verta pirkti, ar derinti juos prie savo garderobo spalvų ir ypač ką apie visa tai mano giminaičiai.
Meškėju. Nuotaikų kaitas iš pradžių pakeitusi neįprasta ramybė dabar virto totalia apatija. Tiesiog noriu, kad visi atsiknistų, nes nuolat jaučiuosi išsekusi. Baisiausia, kad nieko neveikiu, o nuovargis klaikus.
Svorio lyg ir nepriaugau žvėriškai, bet tas pilvas, regis, tuoj žeme ims vilktis. Aš nesuprantu, tiesiog nebesuprantu, kaip galima rinktis būti storam – šiaip gyvenime. Ėsti belenkiek nesąmonių, teisintis “lėta medžiagų apykaita”, paskui pūškuoti, nepasivilkti, prakaituoti… Man iki mano gyvenimo svorio rekordo dar liko kokie 4 kg, bet jau nepamenu – negi jaučiausi taip baisiai?
Aišku, tada nebuvau nėščia. Dabar diafragma jau maždaug ties kaklu, ką suvalgai – atrajoji, beibiukas beveik nuolat treniruojasi K1 rungtynėms (tiesa, tai vis dar malonu, net kai jis tai daro paryčiais).
Nematau prasmės kažką daryti. Va tik paskaityt įstengiu. Norėčiau užmigti 3 mėnesių miegu ir atsibusti nuo sąrėmių.
Bet vis tik gerai pajusti, kas tas nėštumas. Niekas šito nepapasakos. Net aš.
Bent jau praejusios savaites duomenimis, esi viena graziausiu mano matytu busimu mamyciu-zveriuku nesiotoju. Taigi tavo atveju meskejimas tik vidine busena, plika akim nepastebima
O del zmoniu “pasirenkanciu” storuma as taip grieztai nevertinciau, yra daugybe sveikatos sutrikimu sukelianciu nutukima ir toli grazu ne visi “eda belenkiek nesamoniu”…
Dėl storumo tai aš gerai žinau. Apie išties sergančius nekalbu…
O dėl komplimentų, tai net atsidusau. Ačiū
atrajoji HAHAHAHHAHHA!!!!!!!!!
Nu kaip… Aš vis dėlto labiau pritariu Kristinai – nu kas čia medikas, tepaaiškina kokia gi liga storina? Žinia, apetitą žadina kai kurie vaistai ir psichologinės būsenos, bet apskritai dažnai tai yra tiesiog nenoras tvarkytis. Šiaip ar taip nutukimas yra liga (PSO), todėl reikia gydytis.
Bet man baisiau ne nutukimas, kai žmogsu neturi valios, o nutukimas iš tamsumo. Kai ėdama (žodis “valgo” čia netinka) ir net vaikams kišama visoks šlamštas. Kai nesidomima maistu, kaip energijos šaltiniu, kaip kultūra. Kai teegzistuoja sąvoka “skanu”, bet ne “šviežia, ekologiška, energiška”. Pavyzdys – kokie nors žemaitiški blynai. Oj, kaip skanu. Bet aš negaliu tokio dalyko valgyti ir man visai neskanu dėl to: juk tai virtos bulvės (virta bulvė jau po valandos stovėjimo praranda 70 proc. vitaminų, jau nekalbanat apie tai, kiek ji praranda verdant)+virta mėsa ir visokie pabuvę kotletai beigi dešrelės, kurias dar sykį termiškai apdorojame, pridedame riebalų (aliejus kepti+grietinė)… Kritiškai vetinu ir visokius “sveikus” javainius ir hematogenus. Nu kiek tame hematogene kraujui gerovės? Norint eritrocitų lygį pakelti šitų šašų su cukrumi reikia suvartoti bent po 1 kg per dieną. O kitu atveju tai tik babų pezalai ir papildomas, visai nereikalingas ir nesveikas cukrus.
Nusiplūkiau kol išsiplūdau…
Čia offtopic’as, šia tema yra gausybė dezinformacijos… Gal dėl to visiems taip jautru.
Oi kaip aš juokiausi, kol skaičiau – puikiai moki plunksna išguldyti TĄJĄ būseną
As tiesiog pritrenkta…naujienos…gerąja prasme žinoma
Džiaugiuosi dėl Tavęs (Jūsų) 
Ačiū