Comments on: 25ta savaitė. Dar šiek tiek klausimų sau

By: helluvagirl

helluvagirl — Fri, 22 May 2009 12:09:18 +0000

Čia dar tik nėštuminiai protrūkiai Žiūrėsim, kaip ten su ta motinyste…

By: Kolegė :)

Kolegė :) — Fri, 22 May 2009 12:06:23 +0000

hahaha svarbiausiai, kad to savojo as – t.y. sveiko jumoro jausmo neprarandi, aciu uz supazindinima su motinystes dziaugsmais is arciau

By: helluvagirl

helluvagirl — Wed, 20 May 2009 13:28:06 +0000

Kurgi ne. Prisiuostai

By: aya

aya — Wed, 20 May 2009 13:26:22 +0000

hahaha gerai, kad nors tu

tiesa, as atradau, kad nagu lakavimas labai relaksuoja geras antistresantas

By: helluvagirl

helluvagirl — Wed, 20 May 2009 13:15:22 +0000

Aya, triskart giliai įkvėpk, iškvėpk. Kursiniai, kaip suprantu, dar ne į pabaigą, tai ir jautrumas padidėjęs. Viskas bus gerai, aš Tavim tikiu.

By: aya

aya — Wed, 20 May 2009 12:42:29 +0000

kodel o kodel jus negalit normaliai kalbeti?? man jau galva skauda nuo to viso akademinio mastymo ir taip…
vienu zodziu, atsisakau gilintis i tai, kas cia parasyta. Ypac i Augusto komentara, kuris, kaip supratau, yra paragrafas is doktoranturos laipsnio mokslinio darbo …
paprasciausiai perskaicius – nieko nesupratau!!!!

Less is more people.. prasau

By: Indre

Indre — Fri, 15 May 2009 17:29:10 +0000

nu va, ir pabendravot
Kristina, tu visada buvai ir busi nenormali. Amen. O ta diena kai patapsi normalia. Mes pakelsime sampano taure! Uz nauja Kristinos Elzbietos etapa. Haha!

By: helluvagirl

helluvagirl — Fri, 15 May 2009 13:34:16 +0000

Aha, dėl paskutinio sakinio ir, kiek suprantu, visuotinio subjektyvumo – viena vertus “kiti” yra svarbūs, bet nuo tam tikros vietos “kiti” neegzistuoja arba yra nereikšmingi. Neišvengiamai čia kalbuosi su savimi ir normalumą, kaip nuobodumo sinonimą, dedu ant vidinių svarstyklių. Aišku, lyginimas atsiranda dėl socialumo (negyvenamoj saloj tokių kazusų nekiltų), bet matas tai tik mano… Supranti?

By: Jis

Jis — Thu, 14 May 2009 14:47:03 +0000

Normalumas arba nenormalumas yra viso labo subjektyvūs vertinimai. Net ir labai stengadamasi dėti lygybės ženklą tarp savęs ir subjektyvaus vertinimo (t.y. aš buvau normali, tapau nenormali, reiškia aš nebesu aš) būsi neteisi, nes tu esi tas vertinintis subjektas, kuris, kaip ir visi brandūs žmonės, keičiasi. Va, kai jau nebesikeisi ir nebegalėsi vertinti savęs, kelti tokių klausimų, atpažinti pokyčių (jei tokių išvis būtų) ar rašyti tokio turinio blog’ų, tai tada teks rimtai susimąstyti ar tu dar esi tu ar tik buvusio “aš” užkonservuotas kvapas, saviapgaulė, kad jei darau tai, ką dariau visą/ilgą laiką, vadinasi vis dar gyvenu ir visi lygiai taip pat mane priima
IMHO pokytis ir jo supratimas yra vienintelis realus būdas suvokti savo prasmingą egzistenciją. Na, bet čia jau per daug giliai sulindau į epsitemiologinius ‘a priori’ ir ‘a posteriori’ svarstymus.
O norėjau pasakyti, kad nemažai žmonių dabartinį tavo gyvenimą pavadintų nenormaliu