Apie seksą taipgi gyvenimą su moterimis

by HelluvaGirl

Šiąnakt susapnavau, kad mylėjausi su mergina. Kadangi, savaime suprantama, niekas nenori detalių, pasakysiu, jog man buvo labai gerai, užtat ji neparodė anei menkiausios reakcijos. Net ne malonumo. Net ne tai kad suvaidinto. Visiškai nieko. Ant jos veido kaip priklijuotas bolavo blankus šypsnys. Tai mane privertė jau ne pirmą kartą susimąstyti, kad su moterimis mylėtis yra labai sunku. Rimtai, mes visos esame pazirzusios ant nesusivokiančių bičiulių, o neretai ir iškoneveikusios pažįstamų seksualinio intelekto beigi įgūdžių lovoje nebuvimą. Tačiau prisipažinkite, kiek iš jūsų miegojote su tokiu pat sudėtingu mechanizmu, kokiu esate pati? Aš miegojau. Pasakysiu, nelengva. Aišku, yra ir kitų pojūčių: neapleidžia Simone de Beauvoir aprašytasis jausmas, kad darai tai su savimi arba su veidrodžiu - tokios pat krūtys, liemuo, erm... visa kita, net kvapas panašus. Ai, dar kartais kutena tas smagus jauduliukas, kad darai kažką nevisai legalaus 😀 Tačiau bent jau mano kukli patirtis (įskaitant susapnuotą) plyšauja, jog nepaplušėjus pusę gyvenimo prie visų tų nematomų mygtukų, malonumo moteriai nesuteiksi. Nes visi mygtukai kiekvienos atveju skirtingose vietose, arba jungikliai sukinėjasi į nevienodas puses, ir tai nedaug kuo teprimena mano numylėtojo Andrew Blake deivių Arios, Justine ir Anitos Blonde intymių pasibuvimų, kur viskas taip laipsniškai veda į pergalingą baigtį. Man rodos, reiktų užjausti ir suprasti vyrus, kurie, kaip kad nutinka, nelabai susivokia, kurią akimirką kur spausti, ir koks žiaurus pralaimėjimo jausmas apima, kai sučiauptos moters lūpos byloja nuosprendį: "Tu manęs nesugebi sujaudinti, žioply. Geriau jau būčiau sukapojus picą." Kilo dar viena mintis: argi mūsų malonumas nėra mūsų pačių reikalas? Tuo pasakymu nepjaustau pjūklu lovos ir nesakau, jog šioje srityje verta būti individualistais (ne, ne ir dar kartą ne!), bet jei dalyvauja du žmonės, tai ir atsakomybe už kaifą turi būti dalijamasi (na, ir atitinkamai kai daugiau žmonių). Turiu nuojautą (o taip pat žiūriu daug filmų), kad kai kurios iš mūsų laukia. Laukia, kol jas užves, sujaudins, pabaigs, ves, atspės mintis, nenorus, pastatys pilį, kurioje galbūt teiksimės ilgai ir laimingai gyventi. Dieve, kaip aš užjaučiu vyrus. Stiprybės, brangieji.Facebooktwittergoogle_pluspinterestmailFacebooktwittergoogle_pluspinterestmail
twitterpinteresttwitterpinterest