Apie Ją

by HelluvaGirl

Kai perdavė jai ragelį, mano balsas iškart sušvelnėjo. Kartą man Buvęs Vyras pasakė: "Su savo močiute kalbi taip, lyg kalbėtum su savo vaiku. Tu būsi gera motina". Iškart supratau, kad ji pasikeitusi. Tokia išsiblaškiusi intonacija, nesusijusios mintys... Taip, ji vis dar moka laidyti bajerius, žiūrėdama TV (šįsyk Putiną su Sarkozy išvadino kvailu lenku ir amerikonu), vis dar juokiasi iš kitų ir savęs, bet kitaip. Atrodo, kad ji atitrūko, pradėjo kažkokią kelionę, į kurią manęs nepasiims. "Ar tu jauti, kaip atšalo mano kojos?" Tas klausimas suvarė į galugerklį visą ilgesį MŪSŲ laikams, kuriuos ji vienu ypu surinko it garuojantį rūką į kolbą su etikete "Buvo". Kažkuria prasme ji jau nebe su manimi. Bet tokios taisyklės. Niekada nepamiršiu, kaip rytais kvepėdavo jos rankos. Kokia ji buvo drąsi keisti ir keistis, ir mane gelbėti, nes pasirodydavo tada ir ten, kur mano blyški nevaikiška tikrovė (vėliau su ryškiai raudonu atspalviu) bukino ne-kompromisais. Iki šiol atsispindėjau jos veide, akyse, dainavime - tikriausiai toks būna ne iškalbamas, ne suformuojamas, bet ESANTIS ryšys tarp vaiko ir mamos. Taip buvo nuo pat mano pradžios. Aš prisimenu. Šiandien likau viena. "Jaučiu", atsakiau.Facebooktwittergoogle_pluspinterestmailFacebooktwittergoogle_pluspinterestmail
twitterpinteresttwitterpinterest