Belle de Jour

by HelluvaGirl

Jausmais sulopytas šleifas pažymi Lig dugno išgertus pavasarius, Visų pabaigų Karaliene. Autografas, lytėjęs iškvėptas – Išdūsautas pabaigas, Pakeistas. Žingsniai, Nuleisdavę uždangą, Tyli ant ryto palangės. Nors Tavo kojinių siūlė Lig šiolei tiesi kaip atsakymas, Pakrypusios šypsenos šifras – Gelsvėjančių perlų pasaka – Pamirštas. Nereikalingas. Kartais dainuoji, Kai nieko nebūna šalia – Be liūdesio, bet ir be garso. Tave pažinojo auksiniais Laikais, Belle de Jour. Gerai, kad nieks nesuprato, Kaip kūrei spektaklį. Kuždėdavos Partery: „Kas ji tokia? Ir mes tik dabar ją atradom?!“ Nebuvo leista žinoti: Už Karalienės dekoro, Už šarmo ir šventės Ten niekad nebuvo Tavęs. Nei scenoj, nei partery. Tarsi nematomas sufleris Jiems virš galvų, balkone, Guldei į spalvotus vystyklus Žodžius savo, juokus ir pozas. Be meilės ir be azarto. Žiūrovė, Niekada neišėjus namo.Facebooktwittergoogle_pluspinterestmailFacebooktwittergoogle_pluspinterestmail
twitterpinteresttwitterpinterest