Tėvui

by HelluvaGirl

Aš tai jau mačiau kažkada Savo vizijoj: šitaip sėdėjom Nežiūrėdami vienas į kitą, nurimę; Su atsakymais, tylūs, kaip broliai, Kaip vyrai ir žmonos, kaip sielos Begalybę suradę – sutrikę Dėl kvailybės klaidų, kurias darė, Braukdami vienas kito buvimą Raudonom žingsnių linijom – Žingsnių Kuo toliau, kuo skaudžiau Nuo viens kito. - - - Pirštais gniaužiau Pečius, glosčiau plaukus, ieškojau Tavo meilės keisčiausiose vietose, Ir neigiau, ir meldžiausi, ir gėriau, Ir svaigau nuo senų surogatų, Netikrų pranašų savo guoly. Vis dar vengiu kaltės Tavo žvilgsny. Vis dar gėda dėl to, ką jaučiu – Juk žinai, akmenširdžiams nesopa. - - - Na, tai štai – dabar sėdim surėmę Pečius, kad nereiktų žiūrėti Viens kitam į akis, į teisybę. Dar nemokam kalbėt, būti tiesūs. Ir žiūrėt į akis. Tavo meilė – Atnašaujamo kraujo rieškučios. Mano meilė – visiems išdalinta, Dosniai rankomis tiesiama ostija. - - - Vis kartoji – Pirmagimė. Ne, taip nereikia. Pirmesnių Tavo kūdikių sielos Kyla dulkių stulpais mano sąmonėj. - - - Štai sėdim. Svetainė be muzikos, Kaip aš tai mačiau savo vizijoj: Susipina saulės kelionė tarp dulkių Plačiom čiurkšlėm iš virpančio gintaro. Nežinai: aš ieškojau vienintelio vyro. Saulėlydžio išrišimas Nutilus giesmėms. Aš sugrįžau.Facebooktwittergoogle_pluspinterestmailFacebooktwittergoogle_pluspinterestmail
twitterpinteresttwitterpinterest