HelluvaGirl

Nerealizuoti jausmai įgyja savarankišką gyvenimą, niekada manęs nepalieka, lyg būtų numanomi kaimynai už sienos, kuriuos kartais girdi. Neįkyrime, bet vieni kitų buvimu niekada nedvejojam.  Read the rest of this entry »

Sezamai, atsiverk!

Capoeira gražu, bet ne lietuvių temperamentui. Galvoju apie brazilus.

Čia šiek tiek kitokia capoeira

Šį pavasarį mieste pastebiu įvairių rasių. Ne tai kad prasieina koks atsitiktinis juodukas, bet pačios įvairiausios rasės pas mus gyvuoja ar bent jau turistauja. Nei džiaugiuosi, nei piktinuosi šiuo reiškiniu, nors esu labiau pozityviai nusiteikusi. Man tai – ženklas, kad Vilnius vis tik pasaulio dalis. Pasaulio, kuris mišrėja. Tokia evoliucija, ir faina, kad mūsų ji neaplenkia.

Pirmąkart su Pija užsukom į Katedros vidų. Jai patiko durys, žvakutės ir paveikslai.

Šiandien viskas mane pasiekia kažkaip laiku, tikslingai. Perskaityti straipsniai, pašierinta daina, sentimentali dovana gimtadienio proga iš Kopenhagos Darbo muziejaus…  Read the rest of this entry »

Sentimentalumas gali būti toks stilingas, kai jį dainuoja Bryan Ferry!

Pabaigos be pabaigos yra kenksmingos.

Užtruko daug metų, bet bent jau to turning up uninvited man nebenutinka. Karūna vietoj.

Visa kita pasimetę kažkur tarp eilučių, gerų manierų ir guodžiančios patirties: this, too, shall pass.

Aplink mane daug moterų, kurios norėtų, bet negali turėti vaikų. Apie tai niekas lyg tarp kitko netauškia prie kavos, bet kartais išeina kalba.

Vis dažniau pasijaučiu taip, lyg su Pija būčiau laimėjusi aukso puodą. Kaip paprastai ir be pastangų ji atsirado… Tai tikra dovana.

Dabar, kai žinau, kad daugiau nebegaliu turėti vaikų, esu šiek tiek nusiminusi. Read the rest of this entry »

Neseniai pažiūrėjau Sorrentino filmą “Le conseguenze dell’amore”. Lyg ir geras, lyg ir ieškojau esmės per smarkiai ar per giliai.

(Nepagalvokit, aš gilus žmogus, bet ne iki šlykštumo. Kai sakau, kad labai gilinuosi į filmus, tai tiesiog instinktas, išsivystantis po gausybės jų peržiūrėjimo, kai pradedi ieškoti visokių atspalvių ir posluoksnių. Turbūt kaip išdarinėdamas vištą – whatever that is.)

Kai jau nutariau, kad nieko nesupratau, Jis pasakė: “Tiesiog filmas apie tai, kas nutinka įsimylėjus”.

Šiandien aš galvoju apie skausmo pasekmes. Banalaus fizinio skausmo.

Ar jums kada nors ką nors smarkiai skaudėjo? Read the rest of this entry »

Iš kur traukiau, kad anginos operacija – tai dvi nepastebimos dienos ligoninėje, ir toliau siūsiu lyg nieko nebūtų įvykę?

Operacija praėjo tvarkingai, vakar grįžau namo. Ilgai netrukau suprasti, jog Santoruose leisti nuskausminamieji ir Nimesil miltukai yra labai skirtingo stiprumo…

Atsibundu. Lygtai paryčiai. Iš skausmo negaliu nei išsižioti, nei pajudinti liežuvio. Na, nieko, galvoju. Tuoj rytas. Tuoj bus laikas vaistukams. Read the rest of this entry »

Foto: Augustas Gutautas.